Mišių laikas:

I - VI 17:15
VII 10:30

Darbo laikas:

I - V 8:00-18:00
VI - 16:00-18:00
VII 9:00-13:00
ATGAILA „Vėlyva atgaila retai būna tikra, tačiau tikra atgaila niekada nebūna pervėlyva.“ (R. Venning) (Juozas Prunskis. Rinktinės mintys. Los Andželas: Lietuvių dienų. 1958. P. 22)

Šv. Ignaco Lojolos gyvenimo svarbiausi faktai

[2013-12-09]

Ignacas Lojola (Iñigo Lopez de Loyola) gimė 1491 m. kilmingoje, karine tarnyba pasižymėjusioje baskų didikų šeimoje. Buvo jauniausias iš 13 vaikų. Nors ir neaukšto ūgio (153 cm.) buvo labai guvus, galantiškas, drąsus riteris. Tarnavo pažu Ispanijos karaliaus iždininko dvare. Labiausiai mėgo mankštintis ginklais, mielai asistuodavo damoms. Vėliau stojo tarnauti Navaros (šiaurės Ispanija) vicekaraliui. 1521 m. apsiaustoje Pamplonos tvirtovėje Ignacas įtikino vadą nepasiduoti be kovos daug gausesnėms prancūzų pajėgoms. Mūšyje patrankos sviedinys sunkiai sužeidė kojas. Prancūzai, pagerbdami Ignaco drąsą pasirūpino suteikti pirmąją pagalbą ir leido pargabenti į namus. Sveikdamas buvo ilgam prikaustytas prie lovos. Nuobodžiaudamas ėmė skaitinėti knygas: Jokūbo de Vareze knygą apie šventuosius “Auksinė legenda” ir Ludolfo Sakso “Jėzaus gyvenimas”. Skaitymas sukrėtė Ignacą, jis suvokė tuščiai leidęs laiką. Vos tik pasveikęs (nors išliko raišas visam gyvenimui), nukeliavo į Dievo Motinos šventovę. Čia savo puošnius didiko drabužius pakeitė keliaujančio maldininko rūbais, o ginklus paliko prie Mergelės Marijos paveikslo.

Manrezoje netoli Barselonos Ignacas apsigyveno grotoje kaip atgailaujantis nusidėjėlis. Jis uoliai meldėsi, kasdien dalyvavo Mišiose, tačiau vidinė kova nebuvo lengva, kartais vedė net iki savižudybės minčių. Vis tik nugalėjęs vidinius sunkumus, jis įgavo daug dvasinės patirties. Pasinaudodamas šia patirtini, Ignacas parašė “Dvasines pratybas” – įžvalgius ir gilius dvasinius patarimus. Elgetaudamas ir dirbdamas atsitiktinius darbus, 1523 m. šventasis atvyksta į Palestiną ir nori joje pasilikti. Pranciškonų vyresnysis liepia jam grįžti atgal. Po daugybės nuotykių Ignacas pasiekia Barseloną, čia pradeda mokytis lotynų kalbos. Gyvendamas Alkaloje studijuoja filosofiją, bet kartu patarnauja ligoniams, moko varguomenę tikėjimo. Neįprasta gyvensena ir veikla sukelia įtarimų inkvizicijai. Ignacas patenka į kalėjimą, bet įtarimams nepasitvirtinus greitai paleidžiamas. Toliau studijas tęsia Salamankoje, tačiau ir čia užkliūna inkvizicijai. Jam uždraudžiama mokyti kitus, kol pats nebaigs studijų. 1528 m. Ignacas atkeliauja į Paryžių. Remiamas geradarių Ignacas studijuoja filosofiją ir teologiją, gauna magistro laipsnį. Paryžiuje susibičiuliauja su Pranciškumi Ksaveru, apie save suburia bendraminčių būrį.

1534 m. rugpjūčio 15 d. Šv. Dionyzo koplyčioje Ignacas su bičiuliais duoda neturto įžadus ir pasiryžta keliauti į Šventąją Žemę. 1537 m. Venecijoje Ignacas įšventinamas kunigu.

Ignacas Lojola mirė 1556 m. liepos 31 d. Romoje.

Šventuoju paskelbtas 1622 m. kartu su šv. Pranciškumi Ksaveru.