Mišių laikas:

I - VI 17:15
VII 10:30

Darbo laikas:

I - V 8:00-18:00
VI - 16:00-18:00
VII 9:00-13:00
ATGAILA „Vėlyva atgaila retai būna tikra, tačiau tikra atgaila niekada nebūna pervėlyva.“ (R. Venning) (Juozas Prunskis. Rinktinės mintys. Los Andželas: Lietuvių dienų. 1958. P. 22)

Šv. Ignaco Lojolos vizija

[2013-01-23]

             

 

 

 

 

Šv. Ignaco Lojolos vizija. Dail. S. Čechavičius, paveikslas nutapytas apie 1757 m.

Ignacas ir du jo draugai - Petras Faberis ir Jokūnas Lainezas - nusprendė keliauti į Romą. Pakeliui į Amžinąjį miestą, kai sustojo maldai prie La Storta koplyčios Ignacijus patyrė regėjimą. Per regėjimą dievas tarė “aš būsiu palankus tau Romoje” ir kad pastatys jį šalia Kristaus. Ši žinia Ignacui neleido visiškai aiškiai suprasti, kas jo laukia: ar būsima sėkmė ar gresiantis persekiojimas, mat Kristus buvo patyręs ir tą, ir aną. Popiežius Paulius III juos priėmė su dideliu džiaugsmu ir jauniesiems kunigams pavedė mokyti Šventojo Rašto ir pamokslauti. Būtent Romoje Šv. Marijos Madžorės bazilikoje, Ėdžių koplyčioje, 1538 m. Kalėdų šventės rytą Ignacas paaukojo pirmąsias Mišias.

Laikas, leistas Romoje, draugų būrelį subrandino minčiai burtis į bendruomenę, kurios nariai, be įprastinių vienuolinių įžadų – neturto, skaistumo, paklusnumo – specialiai prisiektų ir popiežiui tam, kad jie būtų pasiruošę Šventojo Tėvo valia keliauti į bet kurį pasaulio kraštą ir imtis
bet kokių pareigų. Šią bendruomenę oficialiai patvirtino popiežius Paulius III 1540 m. rugsėjo 27 d., ir nuo to laiko jos nariai save laikė Jėzaus draugija (lot. Societas Jesu). Atėjus laikui rinkti pirmąjį Jėzaus draugijos generolą, Ignacas buvo vienbalsiai renkamas šioms pareigoms, tačiau jis vis spyriojosi, kol pranciškonų nuodėmklausys jam paaiškino, kad tokia Dievo valia, ir jis turi paklusti. 1541 m. balandžio 22 d. Velykų savaitės penktadienį draugai davė įžadus kaip nariai naujojo ordino, kurio šūkiu tapo „Didesnei Dievo garbei!”

Pagal Ignaco mintį jėzuitai įvairiuose kraštuose dirba mokyklose ir universitetuose, visuomeninėse informacijos priemonėse, parapijose. Jie darbuojasi spaudoje, užsiima moksliniais tyrinėjimais, skelbia Kristų misijų kraštuose, vadovauja rekolekcijų namams, padeda pabėgėliams. Jėzuitams rūpi dialogas su kitomis religijomis ir kultūromis, su visais nuoširdžiai ieškančiais tiesos.