Mišių laikas:

I - VI 17:15
VII 10:30

Darbo laikas:

I - V 8:00-18:00
VI - 16:00-18:00
VII 9:00-13:00
ATGAILA „Vėlyva atgaila retai būna tikra, tačiau tikra atgaila niekada nebūna pervėlyva.“ (R. Venning) (Juozas Prunskis. Rinktinės mintys. Los Andželas: Lietuvių dienų. 1958. P. 22)

Bažnyčios istorija

[2013-01-23]

 

 
Šv. Ignoto bažnyčia pastatyta 1622-1647 m. 1622 m. Kertinį bažnyčios akmenį pašventino Vilniaus Vyskupas Eustachijus Valavičius.

           

 Konsekruota 1647 07 21 Kaip ir kitos jėzuitų bažnyčios Lietuvoje, ji buvo bazilikinė, su kupolu ir dviem bokštais abipus presbiterijos.

 

1737 m. Šv. Ignoto bažnyčia sudegė, įgriuvo vidurinės navos skliautai.

1743-1747 m. A. Datzratas ir Pr. Priščinskis pastatė didįjį altorių, puošnų tabernakulį.

 1748-1750 m. ją atstatant, viduje įrengti mūriniai altoriai, vadovaujant architektui Tomui Žebrauskui SJ padidintos šoninės koplyčios, langai, perstatytas vargonų choras, skliautai dekoruoti tapyba ir lipdiniais.  

 

Didžiajame altoriuje buvo S. Čechavičiaus paveikslas „Šv. Ignotas” (vėliau perkeltas į Katedrą). Bažnyčią dekoruojant dirbo žymūs Vilniaus skulptoriai jėzuitai Mykolas Šykas (1714-1746), Jokūbas Grimas (1737-1773). Žymesni sakraliniai objektai šioje bažnyčioje buvo: 1608 m. M. Lenčyckio iš Loreto atvežta Dievo Motinos statula ir Šv. Martyno vokiečių brolijos altorius. Šv. Martyno vokiečių katalikų brolija veikė Šv. Ignoto bažnyčioje nuo pat pradžių, išlaikė pamokslininką, galintį kalbėti vokiškai Vilniaus vokiečių katalikų bendruomenei ir keliaujantiems menininkams. Jėzuitų ordiną panaikinus, bažnyčia perduota Vilniaus dvasinei seminarijai 1774-1798 m.

 

1798 m. vienuolynas ir bažnyčia perduoti rusų kariuomenės Preobražensko pulkui. Išgriauti dirbtinio marmuro altoriai, nukapoti lipdiniai, tapyba. Bažnyčios erdvė suskaidyta į 3 aukštus, vien bažnyčioje apgyvendinta apie 500 kareivių bei įrengtos arklidės.

 

1869 m. įrengtas karininkų klubas. Kaip sakralinis pastatas bažnyčia buvo visiškai sunaikinta: nugriauti bokštai, pristatytas prieangis, sunaikintas interjeras.

 

1921 m Jėzuitai ketino atsiimti Šv. Ignoto bažnyčią, bet vėliau jos atsisakė.

 

1925-1926 m. pagal architektų Julijaus Kloso ir Pavelo Vendziagolskio projektus vėl pritaikyta religiniams reikalams. Tačiau bažnyčia nebuvo atstatyta, jos fasadas tėra XVII a. I-osios pusės baroko stilizacija.

 

1929 m. pagal dailininko Stanislavo Matusiako eskizus buvo dekoruota presbiterija. 

 

1939 m. lapkričio mėn. sugrąžinus Vilnių Lietuvai Šv. Ignoto bažnyčioje aukojamos pirmosios mišios Lietuvos kariams.

 

1955 m. Šv.Ignoto bažnyčia paversta kino studijos sandėliu.

 

Nuo 1991–ųjų čia veikė paveikslų galerija, vyko Šv. Kristoforo orkestro repeticijos.

 

 

2001-2004 m. Visiškai suniokota bažnyčia rekonstruota pagal architektų Evaldo Purlio, Daliaus Striuko ir Editos Žarkovskienės projektus. Bažnyčios rekonstrukcija rūpinosi vyriausiasis kariuomenės kapelionas plk. Juozas Gražulis.

 

2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės Ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis Šv. Ignoto bažnyčią dedikavo pagrindine kariuomenės Ordinariato bažnyčia.