Spontaninė intracerebrinė kraujosruva I 61 Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas.

Hemoraginis insultas, kuris įvyksta plyšus galvos smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į galvos smegenų parenchimą. Iš parenchimos kraujo gali prasiveržti į galvos smegenų skilvelius ir, rečiau, į subarachnoidinį tarpą.

Istoriniai faktai. Intracerebrinė kraujosruva ICK — viena iš grėsmingiausių skubos būklių neurologijoje. Kraujo išsiliejimą galvos smegenyse patomorfologiškai pirmasis patvirtino J.

Wepfer m. Charcot ir C. Bouchard m. Miliarinių aneurizmų reikšmę vėliau patvirtino ir kiti tyrinėtojai Russell W.

dizartrijos su hipertenzija forma placentos hipertenzija

FisherS. Takebayashi ir M. Kaneko nurodė, jog hipertenzinė intracerebrinė kraujosruva įvyksta dėl lipohialinozės pažeistų arterijų plyšimo galvos smegenų gilumoje.

Spontaninė intracerebrinė kraujosruva (I 61) - Sveikas Žmogus

Pastaruoju metu atsirado naujų ICK priežasčių gydymas trombolitikais, narkotikų vartojimas. Ūminės intracerebrinės kraujosruvos diagnostika ypač pagerėjo į klinikinę praktiką įdiegus KT. MRT tyrimai suteikė papildomos informacijos apie kraujosruvų evoliuciją ir patofiziologiją bei leido atskirti ūmines, poūmes ir lėtines kraujosruvas.

Hipertenzinės intracerebrinės kraujosruvos chirurginį gydymą m. Vis plačiau taikomi nauji invazinio gydymo metodai hematomos stereotaksinė aspiracija kontroliuojant KT; trombolizinis krešulio tirpdymas ir evakuacija. Jos svarbiausi rizikos veiksniai — arterinė hipertenzija ir amžius.

  1. Kokie pojūčiai sergant hipertenzija
  2. Prostatos adenoma ir hipertenzija
  3. Kaip padidinti kraujospūdį namuose hipertenzija
  4. Преследовать их по движущимся путям, скрываясь в толпе, было занятным развлечением.
  5. Marva ohanyan hipertenzija
  6. Он знал все уже открытые законы их распределения, но постоянно надеялся обнаружить новые.

Pirminis sergamumas ICK dizartrijos su hipertenzija forma 10—22,9 atvejo gyventojų per metus; vyresnių žmonių jis reikšmingai didėja.

Dažniau serga vyrai vyrai : moterys — 60 : 40ypač vyresni kaip 55 metų. Nustatyta rasinių ir etninių sergamumo skirtumų. JAV du kartus dažniau serga juodaodžiai apie 50 :  gyventojų. Tai aiškinama blogesne Afrikos šiaurė ir hipertenzija insulto profilaktika — dažnesne arterine hipertenzija, žemesniu išsilavinimo lygiu.

Pagal kraujosruvos priežastį ICK gali būti skirstoma į pirminę ir antrinę. Arterinė hipertenzija yra svarbiausias spontaninės ICK rizikos veiksnys, jos riziką padidinantis 3,9—5,4 karto. Arterinės hipertenzijos sukelta ICK rizika didėja proporcingai paciento amžiui ir arterinės hipertenzijos sunkumui bei trukmei. Kraujosruvos dėl arterinės hipertenzijos mechanizmai gali būti du: plyšusi lėtinės arterinės hipertenzijos pažeista kraujagyslė dažniausiai arba staiga padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs smegenų kraujo tūris ir plyšusi arterija, arteriolė arba kapiliarai rečiau.

Jos paprastai būna smulkiose — μm pamato nervinių mazgų, vidinės kapsulės, gumburo, rečiau kitose arterijose. Gali plyšti ir neišsiplėtusi arteriolė dėl arterinės hipertenzijos sukeltų sienelės degeneracinių pokyčių fibrinoidinės nekrozės, hipertenzija, kaip palengvinti priepuolį. Jai būdingas beta amiloidinio proteino kaupimasis vidutinėse ir smulkiosiose galvos smegenų žievės ir dangalų kraujagyslėse.

CAA sukelia smegenų arterijų sienelių struktūrinius pokyčius, dėl to jos pasidaro netvirtos ir lengvai plyšta dėl svyruojančio kraujospūdžio ar lengvos galvos traumos.

CAA riziką padidina apolipoproteino E geno e2 ir e4 aleliai, susiję su padidėjusiu beta amiloidinio proteino atsidėjimu kraujagyslėse e4 arba skatinantys jų sienelių degeneracinius pokyčius, ypač fibrinoidinę nekrozę e2. ICK riziką didina nesaikingai vartojamas alkoholis, sutrikdantis trombocitų funkciją, didinantis arterinį kraujospūdį ir tiesiogiai veikiantis galvos smegenų kraujagysles.

Yra duomenų, jog ICK padažnėja, kai labai maža serumo cholesterolio koncentracija, bet tai nėra patvirtinta didesniais perspektyviniais tyrimais. Tarp kitų ICK paminėtini rūkymas ir cukrinis diabetas.

Ištrintos dizartrijos nustatymo ir ištaisymo problema tebėra aktuali iki šiol. Literatūroje yra daugybė nuorodų, kad logopedinėje praktikoje vaikai turi tarimo trūkumų, kurie simptomų srityje yra panašūs į dislaliją, tačiau pasižymi ilgesne ir sudėtingesne eliminacijos dinamika.

ICK gali sukelti simpatomimetiniai vaistai ir stimuliantai: amfetaminai, kokainas, fenciklidinas, metilfenidatas ir kt. Ūminį smegenų infarktą gydant intraveniniais audinių plazminogeno aktyvatoriais, simptominės ICK per 36 val. ICK gali sukelti hematologinės ligos: hemofilija, trombocitopenija, leukemija ir kt.

Kraujosruvomis dažniau komplikuojasi glioblastoma ir kitos piktybinės gliomos, choriokarcinoma, melanoma, bronchogeninės ir inkstų karcinomos metastazės. Rečiau ICK įvyksta dėl arterioveninės malformacijos arba arterijų aneurizmos — šios kraujagyslių anomalijos dažniau sukelia subarachnoidinį kraujo išsiliejimą.

Staiga prasidėjęs intracerebrinis kraujavimas neretai greitai sustoja dėl susilyginusio hematomos ir ją supančių audinių priešpriešinio spaudimo, susidariusio krešulio ir kraujavimo vietos tamponados aplinkiniais audiniais.

Susidarius ICK, neurologinę disfunkciją sukelia šie mechanizmai: kraujo išsiliejimo vietos smegenų audinio destrukcija; aplinkinių audinių edema, išemija ir antrinis neuronų pažeidimas; padidėjęs intrakranijinis spaudimas; iš hematomos židinio atsipalaiduojančios toksinės ir vazokonstrikcinės medžiagos; viduriniųjų smegenų struktūrų dislokacija; smegenų kamieno spaudimas. Kraujosruvą supančios smegenų parenchimos edema išlieka 5 dienas—2 savaites.

Iš karto po kraujo išsiliejimo edema atsiranda dėl hematomos krešulyje susidarančių ir išsiskiriančių osmoziškai aktyvių serumo proteinų.

Vėliau dėl hematoencefalinio barjero pažeidimo, ekstraląstelinio ir intraląstelinio natrio jonų koncentracijos sutrikimų, neuronų išemijos ir žuvimo prisideda citotoksinė ir vazogeninė edema.

Arterinės hipertenzijos sukelti smegenų arterijų degeneraciniai pokyčiai — fibrinoidinė nekrozė, lipohialinozė, Charcot-Bouchard mikroaneurizmos — vyrauja nuo vidurinės, priekinės, užpakalinės smegenų arterijų arba pamatinės arterijos atsišakojančiose perforuojančiose šakose. Čia paprastai įvyksta ir išeminiai lakūniniai infarktai, kadangi jų dažniausia priežastis yra tų pačių smulkiųjų arteriolių lipohialinozė.

Didelės giluminės kraujosruvos gali prasiveržti į skilvelius. Dėl CAA smegenų žievės ir minkštųjų dangalų arterijų medijoje ir adventicijoje sumažėja kolageno skaidulų, atsiranda fibrinoidinė sienelių degeneracija, miocitų destrukcija, susidaro mikroaneurizmos, pasireiškia vaskulitas.

CAA nulemtos pirminės kraujosruvos dažniausiai įvyksta galvos smegenų žievėje ir frontoparietalinės bei pakaušinės skilties paviršiniame požieviniame sluoksnyje, neretai kraujo prasiveržia į subarachnoidinį tarpą.

Kraujagyslės plyšimo vietoje kaupiasi kraujo, kuris suardo ir suspaudžia parenchimą bei plinta į šalis baltąja medžiaga. Jei hematoma yra didelė, į priešingą pusę paslenkamos vidurinės smegenų struktūros ir suspaudžiami gyvybiniai smegenų kamieno centrai.

Praėjus 1 valandai po kraujavimo, kaupiantis serumo dizartrijos su hipertenzija forma, kurių galvos smegenyse susidaro kraujo krešulio retrakcijos metu, prasideda smegenų edema.

Sveikatos kodas apie arterine hipertenzija 2

Po 2—4 dienų kraujosruvos pakraščiuose pasirodo uždegiminių ląstelių, po 3 savaičių atsiranda hemosideriną kaupiančių makrofagų ir intraląstelinių hematoidino depozitų. Lėtinės stadijos metu hematomos vietoje susidaro ertmė. Ją supančioje parenchimoje vyksta astrocitų proliferacija. Hipertenzinei kraujosruvai būdinga staiga atsiradę ir pamažu per 10 min.

Ištrinta dizartrija. Disartrija ikimokyklinio amžiaus vaikams ištrinta forma, simptomai, gydymas

Ankstyvas pagerėjimas ir kintanti eiga kraujosruvoms nebūdinga. Išsiliejus kraujui į tiltą ar gumburą, dėl tiesioginio tinklinio darinio pažeidimo dažnai ištinka koma.

Jie paprastai turi židininę pradžią ir atsiranda per 24 valandas nuo susirgimo pradžios. Galvos skausmą sukelia padidėjęs intrakranijinis spaudimas arba dislokuotos galvos smegenų struktūros, dirginančios minkštųjų dangalų arba paviršinių arterijų skausmui jautrias nervų galūnėles.

dizartrijos su hipertenzija forma aktyvūs kūno taškai su hipertenzija

Vėmimo priežastis yra intrakranijinė hipertenzija arba spaudimas į IV skilvelio dugną. Mažos apimties kraujosruvos simptomai gali priminti išeminį lakūninį sindromą. Židininiai neurologiniai simptomai priklauso nuo kraujosruvos apimties, lokalizacijos ir jos dislokacinio bei edeminio poveikio gretimoms struktūroms. Gumburo kraujosruvai būdingas vertikaliojo žvilgsnio parezės ir miozės derinys. Gali atsirasti distonija, chorėja, rečiau — vienpusis tremoras, jei kraujosruva yra vyraujančiame pusrutulyje — afazija.

Kai yra tilto kraujosruva, gali pradėti dvejintis akyse, sutrikti koordinacija, atsirasti galvinių nervų pažeidimo simptomų, sisteminis galvos svaigimas, dizartrija, hipertermija, kvėpavimo sutrikimų, motorinių ir jutimo laidų pažeidimo simptomų, jei kraujosruva didesnė — koma. Tai priklauso nuo lokalizacijos. Smegenėlių kraujosruvai būdinga staiga prasidėjęs galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, sisteminis galvos svaigimas, įvairaus laipsnio sąmonės dizartrijos su hipertenzija forma, žvilgsnio nuokrypis, ataksija be paralyžiaus.

Dėl CAA susidaro kaktinės, momeninės ir pakaušinės skilčių žievinių pavienių kraujosruvų arba dauginių petechinių kraujosruvų, sukeliančių pasikartojančius laikinus neurologinius simptomus ir greitai progresuojančią demenciją; rečiau — dizartrijos su hipertenzija forma insultą, difuzinį išeminį baltosios medžiagos pažeidimą leukoaraiozę.

Pirminė intraskilvelinė kraujosruva pasitaiko labai retai, išskyrus neišnešiotus naujagimius. Suaugusiesiems jas gali sukelti skilvelių sienelių kraujagyslinės malformacijos; klinikiniai simptomai labai primena subarachnoidinę kraujosruvą. Svarbiausi prognoziniai veiksniai yra sąmonės būklė, hematomos dydis bei lokalizacija ir paciento amžius. Blogos prognozės rodikliai: sąmonės būklė pagal Glasgow komos skalę mažiau kaip 9 balai; gumburo arba smegenėlių kraujosruva didesnė kaip 3 cm, tilto didesnė kaip 1 cm skersmens; į skilvelius prasiveržęs kraujas.

Jei kraujo neprasiveržia į skilvelius, mažos hipertenzinės intracerebrinės kraujosruvos iki 1,5 cm skers- mens prognozė yra gera, išskyrus senyvus pacientus. Skiltinės kraujosruvos prognozė ir funkcijų atsigavimas taip pat yra geresni. Ankstyvo būklės blogėjimo ir gyvybei grėsmingų komplikacijų dieta nuo hipertenzijos pagal savaitę didėjanti hematoma; progresuojanti smegenų edema; smegenų struktūrų dislokacija ir įstrigimas; kartotinis kraujavimas.

Būklei blogėjant per pirmąsias 3 valandas nuo ligos pradžios, dažniausia priežastis yra besitęsiantis kraujavimas ir didėjantis hematomos tūris. Progresuojantys simptomai 1—2-ąją parą paprastai yra susiję su didėjančia smegenų edema. Dėl didelės intrakranijinės hipertenzijos, kurią sukelia pačios hematomos tūrinis poveikis ir ją supanti edema, galimas transtentorinis įstrigimas kai yra supratentorinė kraujosruva arba okliuzinė hidrocefalija, smegenėlių tonzilių įstrigimas kai yra užpakalinės kaukolės duobės kraujosruva.

Smegenų kamieno įstrigimas į pakaušio didžiąją angą dažniausiai dizartrijos su hipertenzija forma staigią mirtį. Ankstyvas kartotinis intracerebrinis kraujavimas būdingas arterioveninei malformacijai, sutrikusiai koaguliacijai ir amiloidinei angiopatijai, bet kartais pasitaiko ir po hipertenzinės kraujosruvos.

Pagrindinis tyrimas, diagnozuojant ICK ir atskiriant kraujosruvą nuo išeminio insulto, yra galvos smegenų KT. Išsiliejęs ekstravazalinis kraujas KT vaizde matomas jau nuo pirmųjų minučių ir sukelia hiperdensinį signalą 40—90 Hounsfieldo vienetų dėl krešulio retrakcijos ir didelio tankio eritrocitų atsiskyrimo nuo žemesnio tankio plazmos.

Kai yra intracerebrinė kraujosruva, hiperdensinis jos plotas matomas smegenų parenchimoje, dizartrijos su hipertenzija forma — galvos smegenų šoniniuose, III ir Dizartrijos su hipertenzija forma skilveliuose.

Požymiai ir simptomai, gana aiškiai susiję su tam tikra diagnoze, priskirti atitinkamam poskyriui kituose klasifikacijos skyriuose. Šio skyriaus poskyriai apima ne visai tiksliai nurodytas būkles ir simptomus, kurie, be būtinų tyrimų galutinei diagnozei nustatyti, rodo dvi ar kelias ligas arba pažeistas organizmo sistemas. Kiti skirsniai, pažymėti. Būklės, požymiai ar simptomai, įtraukti į poskyrius R00 — R99sudarytos iš: a atvejų, kai negalima suformuluoti tikslesnės diagnozės net ir tada, kai visi šiam atvejui būdingi reiškiniai buvo ištirti; b požymių ir simptomų, kurie nustatyti šios būklės pradžioje, bet yra nepastovūs ir jų priežasčių negalima nustatyti; c laikinų diagnozių tiems pacientams, kurie negrįžo tolesniam ištyrimui ar priežiūrai; d kitur nurodytų atvejų, kai reikia atlikti tyrimą ar gydyti iki diagnozės nustatymo; e atvejų, kai dėl kokios nors priežasties nebuvo galima tiksliau nustatyti diagnozės; f tam tikrų simptomų, kuriems reikia papildomos informacijos ir kurie kelia medicinos priežiūros problemų.

KT tyrimu galima ne tik tiksliai lokalizuoti kraujosruvą, bet ir nustatyti intrakranijinių struktūrų dislokaciją, perifokalinę edemą, į skilvelius prasiveržusį kraują, hidrocefaliją. KT tyrimas su kontrastiniu sustiprinimu padeda nustatyti antrinės ICK priežastį arterioveninę malformaciją, smegenų naviką ; pačios kraujosruvos diagnostikai kontrastas nebūtinas.

Jis išnyksta po 2—6 mėnesių. Praėjus 7—10 dienų, hematomos hiperdensinio signalo tankis ima mažėti, pirmiausia — židinio pakraščiuose. Po kelių savaičių visas židinys tampa izodensinis. Tai priklauso nuo kraujosruvos dydžio. Po 2—4 mėnesių nekroziniai ir hemoraginiai audiniai galutinai rezorbuojami — ICK dizartrijos su hipertenzija forma lieka ertmė, kurią atskirti nuo seno smegenų infarkto kartais neįmanoma.

Spontaninė intracerebrinė kraujosruva (I 61)

Intrakranijinės kraujosruvos MRT vaizdui būdinga savita dinamika, nes pamažu susidarantys įvairūs hemoglobino skilimo produktai MRT režimais atrodo skirtingai. Pagal tai netgi galima apytiksliai nustatyti kraujo išsiliejimo laiką: ūminėse stadijose kraujosruvos židinys yra izointensyvus arba šiek tiek mažesnio intensyvumo todėl ūminei kraujosruvai diagnozuoti geriau tinka KTtačiau vėlyvoje poūmėje arba lėtinėje stadijoje atsiranda labai intensyvių signalų.

Kontrastinė cerebrinė angiografija ūminiu periodu atliekama retai, pvz. Nepriklausomai nuo arterinės hipertenzijos anamnezės angiografija indikuotina visiems pacientams, kuriems yra skiltinė arba pirminė intraskilvelinė ar subarachnoidinė kraujosruva. Kai yra kiauto, gumburo arba smegenėlių kraujosruva, angiografija hipnozė hipertenzijai tik jaunesniems kaip 45 metai pacientams, neturintiems arterinės hipertenzijos.

Įprastinę angiografiją vis dažniau pakeičia KT arba MR angiografija, nors jos diagnostinis patikimumas kol kas dar nėra konkrečiai apibrėžtas.

Ištrinta dizartrija. Disartrija ikimokyklinio amžiaus vaikams ištrinta forma, simptomai, gydymas

Visiems pacientams rekomenduojama nustatyti kraujo krešėjimo rodiklius, atlikti hematologinį ir kraujo biocheminius tyrimus.

Pirminės hipertenzinės ICK diagnozė grindžiama arterinės hipertenzijos anamneze, tipine kraujosruvos lokalizacija perforuojančių arterijų teritorijose ir kitų ICK priežasčių nebuvimu. Dažniausiai tenka diferencijuoti nuo antrinės kraujosruvos. Hipertenzinė ICK linkusi susidaryti pusrutulių gilumoje, tilte ir smegenėlėse, o antrinė skiltinė kraujosruva — pusrutulių paviršiuje.

KT arba MRT matomas kontrastą kaupiantis darinys šalia hematomos ir vazogeninė edema baltojoje medžiagoje, būdinga naviko sukeltai antrinei ICK. Antikoaguliantų sukelta ICK dažniau būna skiltinė, tačiau pasitaiko ir smegenėlėse bei pamato mazguose. Jos klinikinių simptomų atsiranda lėčiau ir jie progresuoja ilgiau, mirštamumas didesnis negu nuo hipertenzinės ICK. Jaunus pacientus, kuriems nustatoma skiltinė ICK be arterinės hipertenzijos, reikia ištirti dėl kraujagyslinių anomalijų — arterioveninių ir kaverninių malformacijų, arterijų aneurizmų.

Per pirmąsias 24 val. Visus tokius pacientus būtina skubiai hospitalizuoti, geriausiai į specializuotą intensyviosios terapijos skyrių. Ten reikia dažnai vertinti paciento neurologinę ir sąmonės būklę, stebėti hemodinamikos ir kvėpavimo rodiklius. Pacientai gydomi laikantis bendrųjų principų ir individualizuojant gydymą pagal hematomos lokalizaciją bei dydį, paciento amžių, kraujospūdį, kitas ligas, prisidėjusias komplikacijas.

Gydymo principai. Padidėjusio AKS reikia hematomą supančių audinių perfuzijai palaikyti sutrikusios smegenų autoreguliacijos ir dizartrijos su hipertenzija forma intrakranijinio spaudimo dizartrijos su hipertenzija forma Kušingo efektas.

Furozemidą 10 mg į veną kas 2—8 val. Kontroliuojamoji hiperventiliacija palaikant PaCO2 25—30 mm Hg sukelia smegenų kraujagyslių konstrikciją ir greitai sumažina smegenų kraujotakos tūrį, dėl to sumažėja ir intrakranijinis spaudimas. Gliukokortikoidai nevartotini, nes ICK atveju edemai gydyti nėra efektyvūs, tačiau padidina infekcijos pavojų, gali sukelti hiperglikemiją.

Chirurginė hematomos turinio evakuacija paprastai atliekama esant intraskilvelinei ar smegenėlių hematomai su okliuzine hidrocefalija ir ar smegenų kamieno kompresija, lydimai ligonio neurologinės ir ar sąmonės būklės blogėjimo, skiltinėms ICK su progresuojančia simptomatika.

Kai yra gyvybei gresianti skiltinė kraujosruva, kartais atliekama kraniotomija arba stereotaksinė aspiracija kontroliuojant KT. Gydant intraskilvelinę kraujosruvą ir norint suskystinti hematomos turinį, pagreitinti ir palengvinti kraujo evakuaciją iš skilvelių, tiriamas kas 6—12 val.

Pirmieji klinikiniai tyrimai patvirtino sumažėjusį hematomos tūrį, nedidelę kartotinių kraujavimų riziką, mažesnį mirštamumą per 1 mėnesį.

Ūminių periodų priepuoliai dažniausiai prasideda per pirmąsias 24 valandas. Jei gydant per pirmąjį mėnesį traukuliai daugiau nesikartoja, vaistų nuo epilepsijos galima nebeskirti. Jei priepuoliai kartojasi ilgiau kaip 2 savaites po ICK, rekomenduojamas ilgalaikis profilaktinis gydymas nuo traukulių.

Perdozavus netiesioginių antikoaguliantų  varfarino dizartrijos su hipertenzija forma dėl to įvykus ICK, pirmiausia rekomenduojama į veną suleisti 10—20 vaisto nuo hipertenzijos receptas vit. Jei antikoaguliantai būtini, juos galima vėl pradėti vartoti po 1—2 savaičių.

Adekvati arterinės hipertenzijos korekcija ypač diastolinio kraujospūdžio, palaikant jį mažesnį kaip 90 mm Hg reikšmingai sumažina pasikartojančios ICK riziką. Siekiant sumažinti antikoaguliantų sukeliamo kraujavimo riziką, senyviems ar sergantiems sunkiai kontroliuojama arterine hipertenzija pacientams rekomenduojamos mažesnės varfarino dozės, padidinančios TNS iki 2,0.

Antikoaguliantų neskiriama sergant demencija.

Prieš pradedant vartoti antikoaguliantus, būtina užtikrinti, kad pacientas laikysis nurodyto vaistų vartojimo režimo ir galės reguliariai tikrintis kraujo koaguliacinės sistemos rodiklius. Klinikinė neurologija. Siųsti draugui:.

dizartrijos su hipertenzija forma inkstų arterijos hipertenzija

Svarbi informacija