Mirganti hipertenzija

Atoniniai astatiniai priepuoliai. Neklasifikuojamieji priepuoliai Toninių traukulių metu kelioms sekundėms įsitempia kai kurie ar visi kūno raumenys, jie tarsi sukietėja tam tikroje pozoje - susirietus, išsitempus ar pakėlus rankas ir susigūžus. Toni­nių priepuolių ištiktojo akys dažnai krypsta aukštyn, veidas truputį pamėlsta, nes dėl rau­menų spazmo trumpam sustoja kvėpavimas.

Toniniai priepuoliai mirganti hipertenzija trumpi, kvėpavi­mas ir veido spalva greitai tampa normalūs. Atoniniai priepuoliai, kaip ir mioklonijos, yra staigūs ir gali baigtis netikėtu griuvimu bei kūno sumušimu.

Šiuos metodus sudaro širdies ir kraujagyslių ultragarso ir rentgeno tyrimai, padedantys nustatyti jų būklę. Skydliaukės tyrimas yra būtinas norint patvirtinti ar paneigti jos dalyvavimą hipertenzijos vystyme. Biocheminiu kraujo tyrimu galima nustatyti aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat kalio ir magnio trūkumą.

Atoninių priepuolių metu raumenys staiga suglemba ir negali išlaikyti kūno padėties. Kartais atonija suglebimas ap­ima tik sprando raumenis, tuomet paciento galva staiga linkteli žemyn, stukteldama į stalą ar kitą priešais esantį objektą.

Jei suglemba lie­mens ar kojų raumenys, pacientas linkteli visu mirganti hipertenzija arba klupteli. Atoniniai priepuoliai daž­nai esti kartu su mioklonijomis ar toniniais priepuoliais. Dažniausi epilepsijos priepuoliai yra toniniai­-kloniniai traukuliai, anksčiau vadinti grand mal. Jie prasideda toniniu kūno raumenų isi­tempimu ir kritimu. Žvilgsnis fiksuotas mirganti hipertenzija, tiesiai ar į šonąvyzdžiai plečiasi ir nustoja reaguoti į šviesą, galva lošiasi, įsitempia rankos ir kojos.

Dėl gerklų bei tarpšonkaulinių rau­menų spazmo trinka kvėpavimas, veidas šiek tiek mėlsta, gali pasigirsti gerklinis garsas, dan­tys stipriai sukandami, nevalingai pasišlapi­nama ar pasituštinama.

Tokia toninė fazė retai trunka ilgiau kaip pusę minutės. Vėliau rau­menų įsitempimą pamažu ima keisti reguliarūs ritminiai kloniniai trūkčiojimai. Kumščiai stipriai sugniaužti, rankos bei kojos trūkteli linkteli per alkūnes ir kelius ir labai trumpam atsipalaiduoja, paskui vėl iš slėgio sumažėjimas hipertenzija liaudies gynimo priemonėmis raumenys su­sitraukia ir atsipalaiduoja.

Kvėpavimas pamažu atsigauna, nors išlieka trūkčiojantis ir neregu­liarus.

Veido spalva blyški, iš burnos gali pasi­rodyti putotų kruvinų seilių, jei pacientas prikando liežuvį. Trūkčiojimai vis silpnėja ir retėja, ir paprastai po kelių minučių, giliai atsi­dusus, liaujasi.

Tuomet kvėpavimas tampa ly­gus, vyzdžiai susiaurėja. Neretai po priepuolio seka miegas arba apsvaigimas, nes smegenys yra pervargusios, ir joms reikia laiko atsigauti.

1. Kraujo tyrimas hipertenzija
2. Regėjimo sutrikimai ir kitos dažnos akių ligos
3. Hipertenzijos gydymas vandeniu
4. Bendri negalavimai Regėjimo sutrikimai ir kitos dažnos akių ligos Pacientai dažnai galvoja, kad nemalonus jausmas akyse ar pastebimas jų parau dimas yra pavojingi.

Toninių-kloninių traukulių metu dažnai būna tachikardija, padidėja kraujospūdis. Kartais per priepuolį vemiama. Dalis ligonių patiria daugiau negu vieną prie­puolių rūšį. Be to, vienodos klinikinės išraiš­kos, bet skirtingos etiologijos priepuoliai gali pasižymėti nevienodais EEG požymiais bei at­saku į gydymą, skirtinga ligos eiga bei prog­noze.

Taigi epilepsiją galima skirstyti į atskirus sindromus ligos formaskurių kiekvienam būdingi saviti klinikiniai, etiologiniai, elektro­fiziologiniai, eigos bei prognozės ypatumai.

Epilepsinį sindromą apibūdina požymių de­rinys: klinikinė priepuolių išraiška, paciento amžius ligos pradžioje, ligos eiga, EEG ypatumai, kartu esantys neurologiniai sutrikimai, epilepsijos anamnezė šeimoje, etiologija, atsa­kas į vaistus.

Kai kurie sindromai būdingi tik vaikystės periodui ar net tam tikram jo tarp­sniui, o vaikui augant, epilepsijos klinikinė iš­raiška kinta, įgaudama kito sindromo bruožus. Šie sindromai apibūdinti Tarptautinėje epilep­sijos ir epilepsinių sindromų klasifikacijoje TESK, bei ojoje Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos pro­blemų klasifikacijoje TLK Epilepsiniai sindromai arba epilepsija skirstomi dviem aspektais: pagal priepuolio kliniką židininiai ir generalizuoti bei pagal etiologiją idiopatiniai, simptominiai bei krip­togeniniai.

Be mirganti hipertenzija ir generalizuotų, eg­zistuoja mirganti hipertenzija vienos kategorijos: "neapibrėžti ­ar židininiai, ar generalizuoti". Šiai kategorijai priskiriami tie epilepsiniai sindromai, kurie: a turi ir židininei, ir generalizuotai epilepsijai bū­dingų bruožų; b abejojama, ar priepuolis židi­ninis ar generalizuotas, nes neužfiksuota požy­mių, leidžiančių juos diferencijuoti. Idiopatine vadinama ta epilepsijos forma, ku­rios atsiradimo negalima sieti su jokia išorine priežastimi, ji tikriausiai yra susijusi su geneti­niu polinkiu.

Ji paprastai prasideda tam tik­rame amžiuje, yra specifinių elektroencefalo­grafinių bei klinikinių požymių, dažniausiai jos eiga gerybinė. Iš jų dažniausiai būna ir geriau­siai apibrėžtos yra gerybinė Rolando epilepsija, vaikų absansų epilepsija, juvenilinė miokloninė epilepsija, nubudimo grand mal. Pirmoji pri­klauso židininėms, o kitos - generalizuotoms formoms.

Simptomine laikoma epilepsija, siejama su vie­nos ar kitos kilmės žinomu ar įtariamu CNS pažeidimu. Kriptogenine vadinama įtariama simptominė epilepsija, kurios negalima patvir­tinti šiuolaikiniais tyrimo metodais ir etiologija išlieka nežinoma, nėra atskiroms idiopatinėms epilepsijoms būdingų požymių.

• Hipertenzija ir deguonies badas
• Pataria gyd. kardiologas - DELFI
• Kas įmanoma iš maisto produktų nuo hipertenzijos
• Veido hiperemija; Susijaudinimas ir baimės jausmas.
• Hipertenzijos nustatymo ir gydymo būdai - Klinikos -
• Hipertenzija Hipertenzinė širdies liga yra širdies ir kraujagyslių aparato patologija, atsirandanti dėl didesnių kraujagyslių reguliavimo centrų, neurohumoralinių ir inkstų mechanizmų sutrikimų ir sukelia arterinę hipertenziją, funkcinius ir organinius širdies, centrinės nervų sistemos ir inkstų pokyčius.
• Veido hiperemija; Susijaudinimas ir baimės jausmas.

Simptominės mirganti hipertenzija eiga dažnai sunkesnė, priepuolius gydyti sunkiau, ligonio intelektualinė bei mo­torinė raida neretai sutrikusi. Gydymui ypač atsparios suaugusiųjų smilkininė ir kaktinė simptominė epilepsija.

Hipertenzija: simptomai ir gydymas

Židininė dalinė epilepsija - Gerybinė vaikystės epilepsija su centrotemporalinėmis iškrovomis Rolando - Vaikystės epilepsija su okcipitalinėmis iškrovomis Simptominė G Generalizuota epilepsija Idiopatinė G Neapibrėžta židininė ar generalizuota epilepsija G Specialieji sindromai Ūminiai provokuoti priepuoliai - Febriliniai traukuliai R Jis pasireiškia 3­mėn. Infantiliniai spazmai - tai trumpi toniniai fleksiniai ar ekstenziniai spazmai "sa­1aam priepuoliai"kurie ištinka serijomis ne­trukus po nubudimo.

Vienoje serijoje būna nuo iki keliolikos spazmų. Kartais priepuo­liai pasireiškia tik neryškiu galvos linktelėjimu ir palaikomi krūpčiojimu. Kai priepuolių dau­gėja, ima kisti vaiko elgesys: vaikas tampa van­gesnis, rečiau šypsosi, nustoja džiaugtis, domė­tis aplinka, mažiau juda, būna suglebęs, blogiau miega. Hipsaritmija yra įvairios amplitudės, netvarkingų, nesinchronizuotų "smaili ­lėta banga" iškrovų grandinė. Gydymui rekomenduojami korti­kosteroidai ypač kriptogeninei formaival­proatai, vigabatrinas, benzodiazepinai, vitami­nas B6 didelėmis dozėmis.

Yra duomenų apie teigiamą lamotrigino bei topiramato poveikį. Kriptogeninė etiologija leidžia tikė­tis palankesnės eigos. Lennox-Gastaut sindromo priepuoliai prasi­deda metų vaikams arba pakeičia infan­tilinius spazmus.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos

Jie būna kelių rūšių: trumpi toniniai traukuliai paryčiais; atoniniai ar miok­loniniai priepuoliai, lemiantys staigų vaiko kri­timą; atipiniai absansai, labai panašūs į su­dėtinguosius kompleksinius mirganti hipertenzija prie­puolius, nes vaikas tampa neorientuotas, nekontaktiškas, atlieka smulkius automatinius judesius.

Gali vyrauti viena ar dvi priepuolių rūšys, arba vienos rūšies priepuoliai mirganti hipertenzija ki­tais, bet toniniai traukuliai yra būtina sąlyga. Priepuoliai kartojasi kelis ar keliolika kartų per dieną, jie atkaklūs nepaisant gydymo. Ne­trukus ima keistis vaiko elgesys: vaikas tampa ypač judrus, piktas, agresyvus, sunkiai sutelkia ir išlaiko dėmesį; sutrinka jo miegas bei atmintis -blogą keičia geresnis, ir atvirkščiai.

EEG re­gistruojamas lėtas foninis ritmas, būdraujant ­lėtos 1,5 Hz aštrios ir lėtos bangos atipi­nio absanso ekvivalentas arba difuzinių aštrių ir 1ėtų bangų ar jų grupių pavidalo iškrovos miokloninio ir atoninio priepuolio ekvivalen­tas ; miegant - greito 10Hz ritmo iškrūviai toninio priepuolio ekvivalentas.

Etapinės hipertenzijos simptomai ir gydymas

Monoterapija dažniausiai neefektyvi, tenka derinti įvairius vaistus, dėl to sunku išvengti nepageidaujamo vaistų poveikio. Skiriama val­proatų, lamotrigino, benzodiazepinų, topira­mato, kartais - karbamazepino, etosukcimido. Priepuoliai pamažu retėja, bet vėliau pasireiš­kia kitos epilepsijos formos, išlieka neurologi­nės raidos defektas. Serga metų daž­niausiai iki tol normaliai augę vaikai. Tarp jų šeimos narių dažniausiai yra epilepsijos prie­puolius patyrusių asmenų.

Gydymas Širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika ir jos gydymas atliekami intensyviosios terapijos skyriaus ligoninėje. Per šį laikotarpį naudojami antiagregantai, antikoaguliantai, audinių plazminogeno aktyvatoriai.

Priepuoliai pasireiš­kia netrukus po užmigimo. Kas geriau sergant hipertenzija pabunda iš miego dėl vienos veido pusės parestezijų.

Gali pasireikšti vienpusiai toniniai ar kloniniai tos pačios srities bei ryklės ar gerklų raumenų traukuliai, trumpalaikė afazija ar dizartrija, sei­lėtekis. Sąmonė mirganti hipertenzija išlieka, bet vaikas negali kalbėti, todėl atkreipia tėvų dėmesį ge­stais ar nesuprantamais garsais. EEG registruojami tipiškos mirganti hipertenzija pikai centrinėje temporalinėje srityje, ypač intensyvūs įmingant, todėl miego EEG teikia daug naudingos informacijos.

Gydyti re­komenduojama vienu vaistu, siūloma gydymą skirti tik po trečiojo priepuolio. Tinka sultia­mas, valproatai, karbamazepinas, okskarbaze­pinas, fenitoinas, benzodiazepinai, gabapenti­nas.

Galimi neryškūs emocijų, elgesio bei kalbos funkcijos sutrikimai bei mokymosi sunkumai. Vaikystės absansų epilepsija prasideda metų vaikams absansų serijomis, kurios negy­domos dažnėja, kartais ištinka keli genera­lizuotų toninių-kloninių traukulių priepuoliai.