Sveikatos problema širdis,

Vasara – pavojingas metas širdžiai: 10 patarimų ligoms išvengti

Ar vie­na tab­le­tė ga­li iš­spręs­ti vi­sas svei­ka­tos pro­ble­mas? Ger­ti ar ne­ger­ti man pa­pil­do­mai vi­ta­mi­no D, juk Lie­tu­vo­je sau­lės per ma­žai. O kaip mes­ti rū­ky­ti? Ar ver­ta, jei man jau še­šias­de­šimt? Ką da­ry­ti, kad iš­veng­čiau in­fark­to ar in­sul­to? Kaip gy­ven­ti po jų?

Tai tik ke­le­tas klau­si­mų, ku­riuos gy­dy­to­jai daž­nai gir­di iš pa­cien­tų. Tie­sa, kol kas į juos vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo nė­ra. Gy­dy­to­jai aiš­ki­na, jog moks­li­niai ty­ri­mai įro­do, kad kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą, pa­si­tel­kiant įvai­rias tech­no­lo­gi­jas da­lies li­gų ga­li­ma iš­veng­ti. Medikai neslepia, kad nemaža dalis pacientų susirgę širdies ir kraujagyslių ligomis tikisi stebuklingos tabletės, kuri išspręstų visas problemas.

Gydytojai gi įspėja, jog vaistai pa-gerins, tačiau keičiant gyvenimo būdą, tai yra būnant fiziškai aktyvesniam, rūpinantis vi¬saverte mityba, atsisakant žalingų įpročių rezultatai bus žymiai reikšmingesni. Lek­to­riai pri­sta­tė sveikatos problema širdis te­mas, ku­rias dau­giau ar ma­žiau vie­ni­ja vie­nas as­pek­tas — šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos. Lie­tu­vos šei­mos gy­dy­to­jų ko­le­gi­jos pre­zi­den­tas prof. Le­o­nas Va­lius sa­ko, kad se­mi­na­ro te­mų pa­si­rin­ki­mą pa­dik­ta­vo šian­die­nos ak­tu­a­li­jos bei fak­tas, jog bū­tent lė­ti­nės li­gos yra daž­niau­sios, su ku­rio­mis su­si­du­ria šei­mos gy­dy­to­jai.

Me­di­kai ne­sle­pia, kad ne­ma­ža da­lis pa­cien­tų su­sir­gę ti­ki­si ste­buk­lin­gos tab­le­tės, ku­ri iš­spręs­tų vi­sas pro­ble­mas. Bū­na ir pa­bur­no­jan­čių, kai gy­dy­to­jai re­ko­men­duo­ja pir­miau­sia pra­dė­ti nuo gy­ve­ni­mo bū­do kei­ti­mo, ža­lin­gų įpro­čių at­si­sa­ky­mo.

Naujienų srautas

O ne­re­tai to­kios re­ko­men­da­ci­jos, pa­sak me­di­kų, pro vie­ną au­sį įei­na, pro ki­tą iš­ei­na. Ar tik vais­tai ga­li sveikatos problema širdis svei­ka­tos pro­ble­mas? Va­lius šyp­so­si ir sa­ko, kad tab­le­tė, aiš­ku, pa­cien­to būk­lę pa­ge­rins, ta­čiau kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą, tai yra bū­nant fi­ziš­kai ak­ty­ves­niam, rū­pi­nan­tis vi­sa­ver­te mi­ty­ba ir ža­lin­gų įpro­čių at­si­sa­ky­mu re­zul­ta­tai žy­miai reikš­min­ges­ni.

Var­to­jant vais­tus jis nu­kris. Ta­čiau rei­kia tu­rė­ti min­ty­je, kad kiek­vie­nas me­di­ka­men­tas, pri­klau­so­mai nuo do­zės, tu­ri ša­lu­ti­nį po­vei­kį.

Taip pat rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kaip vie­nas vais­tas są­vei­kau­ja su ki­tu, ku­ris ski­ria­mas ki­tai žmo­gaus svei­ka­tos pro­ble­mai spręs­ti. Ir kiek­vie­nu at­ve­ju kuo dau­giau vais­tų, vis di­des­nė­mis do­zė­mis ski­ria­ma, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad at­si­ras ir vais­tų var­to­ji­mo ža­la. O kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą, ne­re­tas at­ve­jis, kai ma­žė­ja ne tik vais­tų do­zės, bet ir jų kie­kiai.

Tai ro­do įvai­rios moks­li­nės stu­di­jos. Vien tab­le­tė žmo­gaus svei­ka­tos sa­vai­me ne­pa­ge­rins. Tu­ri bū­ti prie­mo­nių kom­plek­sas.

Ir čia sveikatos problema širdis svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka gy­ven­se­nos po­ky­čiai: tiek fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, tiek net ir psi­cho­lo­gi­nis kom­for­tas, po­žiū­ris ar nuo­tai­ka bei emo­ci­nė žmo­gaus bū­se­na. Vien vais­tu ga­li­ma trum­pam nu­mal­šin­ti dan­ties skaus­mą.

Populiariausi

Tu­ri įta­kos dau­ge­liui li­gų Hi­gie­nos ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je jau il­gą lai­ką vie­na pa­grin­di­nių mir­ties prie­žas­čių iš­lie­ka krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos. Tai su­da­ro 56 pro­cen­tus vi­sų mir­čių. Pa­sak ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tų, dau­gu­mos šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką di­di­na pras­ta mi­ty­ba, nu­tu­ki­mas, dia­be­tas, pa­di­dė­jęs krau­jo spau­di­mas, cho­les­te­ro­lio kie­kis, ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas bei rū­ky­mas.

Pa­sak prof. Pra­no Šer­py­čio, ly­gi­nant, ku­ris ža­lin­gas įpro­tis - al­ko­ho­lis ar ci­ga­re­tės — da­ro di­des­nę įta­ką šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­goms, rie­bes­nis mi­nu­sas tur­būt tek­tų pas­ta­ro­sioms. Tarp jų, ži­no­ma, yra ir rū­ky­mas. Įdo­mu, ko­kia si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je?

Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, ša­ly­je rū­ko iki dvi­de­šim­ties pro­cen­tų mo­te­rų. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, tai nė­ra di­džiau­sias skai­čius, ta­čiau rū­kan­čių vy­rų yra ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų. Al­ko­ho­lio su­var­to­ja­ma taip pat ne­ma­žai. Pranas Šer­py­tis. Hi­gie­nos ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, rū­ky­mas yra di­de­lė pro­ble­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir pa­sau­ly­je. Bū­tent jis le­mia 5—7 proc.

1. Kodėl širdis jauniems sustoja netikėtai? | svignotas.lt
2. Hipertenzija ir bradikardija
3. Mankšta ir hipertenzija
4. Hipertenzija 2 laipsnių negalia
5. Vasara – pavojingas metas širdžiai: 10 patarimų ligoms išvengti | svignotas.lt
6. 9 būdai pasirūpinti širdies sveikata - DELFI Sveikata
7. Dėl skausmo širdies plote ne visada kalta širdis: kada iš tiesų verta sunerimti? - LRT
8. Kaip maitintis, kad širdis būtų sveika?

Rū­ky­mas ga­li pa­di­din­ti krau­jo­ta­kos ir kvė­pa­vi­mo sis­te­mos, rep­ro­duk­ci­nių li­gų, vė­žio. Skai­čiuo­ja­ma, kad rū­ky­mas sie­ja­mas su 10 proc. Ap­žval­gos duo­me­ni­mis, 11 pik­ty­bi­nių na­vi­kų ar jų gru­pių ga­li bū­ti su­si­ju­sios su rū­ky­mu. Nu­sta­ty­ta, kad tarp 35 me­tų ir vy­res­nių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų la­biau­siai pa­pli­tę su rū­ky­mu su­si­ję tra­chė­jos, bron­chų ir plau­čių na­vi­kai. Di­džiau­sias ser­ga­mu­mas m.

Nuorodos kopijavimas

Rū­ky­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos ser­ga­mu­mui 4 kvė­pa­vi­mo sis­te­- mos li­go­mis ar jų gru­pė­mis. Ypač tai pa­sa­ky­ti­na apie pneu­mo­ni­ją: m. Vy­rams su­sirg­ti plau­čiu vė­žiu ri­zi­ka iš­au­ga dvi­de­šimt pen­kis kar­tus.

Ta­čiau tai - ne­vie­nin­te­lė li­ga. Rū­kant di­dė­ja ri­zi­ka sirg­ti skran­džio, ka­sos vė­žiu.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Skai­čiuo­ja­ma, kad jei žmo­nės ne­rū­ky­tų, kas tre­čios mir­ties nuo vė­žio bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Ką kei­čia tech­no­lo­gi­jos? Tai, kad rū­kymas yra dau­ge­lio li­gų prie­žas­tis, jo­kia nau­jie­na.

Ar įmanoma sumažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką?

Apie tai kal­ba­me daug, bet at­ro­do, kad žmo­nių tai ne­vei­kia. Tie­sa, me­di­kai su tuo ne­lin­kę su­tik­ti. Sa­ko, prie­šin­gai, dau­ge­lis rū­kan­čių­jų su­pras­da­mi pa­sek­mes no­ri at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio, ta­čiau tai pa­da­ry­ti pa­vyks­ta vos pen­kiems pro­cen­tams.

Va­liaus, daž­nai šei­mos gy­dy­to­jams pri­trūks­ta lai­ko at­vi­rai pa­kal­bė­ti su pa­cien­tu ir pri­tai­ky­ti vi­są spek­trą in­ter­ven­ci­jų, idant kraujagysles plečiantys vaistai nuo hipertenzijos pavadinimo ko­va su ža­lin­gu įpro­čiu bū­tų sėk­min­ga. Be to, tai­ky­ti tai rei­kia sis­te­min­gai, o tam daž­nai pri­trūk­sta lai­ko. Fak­tas, kad in­ter­ven­ci­ja - ne­rū­kyk, nes ne­už­aug­si, tik­rai ne­vei­kia.

Leonas Va­lius. Ko­le­gai pri­ta­ria ir prof. Šer­py­tis pri­dur­da­mas, jog vi­sa­da rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je ir tuos žmo­nes, ku­riems sveikatos problema širdis ir tai­kant įvai­riau­sias in­ter­ven­ci­jas mes­ti vis tiek ne­pa­vyks. Kas ta­da?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Šer­py­čio, jam prieš ke­lias sa­vai­tes te­ko da­ly­vau­ti Pa­ry­žiu­je vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je, kur su­si­rin­kę moks­li­nin­kai, gy­dy­to­jai kal­bė­jo apie ga­li­my­bes ža­lin­gus rū­ky­mo pro­duk­tus keis­ti į tech­no­lo­giš­kai ma­žes­nę ža­lą tu­rin­čius ga­mi­nius. Šian­dien tur­būt ne­be­įsi­vaiz­duo­ja­me gy­ve­ni­mo be mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ar au­to­mo­bi­lio.

Dėl skausmo širdies plote ne visada kalta širdis: kada iš tiesų verta sunerimti? Tačiau, priduria jis, patys nusistatę sau ligą, simptomus pacientai taip pat dažnai ignoruoja ir į gydytojus nesikreipia, nors tai gali būti gyvybiškai svarbu.

Tech­no­lo­gi­jos iš­ties pa­leng­vi­no mū­sų bui­tį. Jos at­ei­na ir į ta­ba­ko rin­ką. Tar­kim, elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės, kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko įren­gi­niai. Trum­pa­lai­kiai ty­ri­mai ro­do, kad jie ke­lia ma­žes­nę ža­lą. Vie­no at­sa­ky­mo nė­ra Se­mi­na­ro me­tu pri­sta­ty­da­mas pra­ne­ši­mą prof. Šer­py­tis pa­mi­nė­jo, jog ko­le­gos Len­ki­jo­je at­lie­ka ne­ma­žai stu­di­jų.

Komentuoti:

Vie­nas gar­siau­sių ša­lies pul­mo­no­lo­gų pro­fe­so­rius An­drzej Ma­riusz Fal kar­tu su sveikatos problema širdis jau ku­rį lai­ką ana­li­zuo­ja ma­žiau ža­lin­gų al­ter­na­ty­vų įpras­toms ci­ga­re­tėms ty­ri­mų re­zul­ta­tus. Dis­ku­tuo­ja­ma ir apie al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, ly­gi­na­mi tu­ri­mi duo­me­nys. Jo esą trūks­ta prak­tiš­kai vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams.

Ta­čiau šio­je vie­to­je ky­la klau­si­mas, ar tai iš tik­rų­jų trū­ku­mas, o gal nor­ma mū­sų gy­ve­na­mo­je pla­tu­mo­je? Kiek man ži­no­ma, vi­ta­mi­no D nor­mos yra nu­sta­ty­tos pa­gal Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­ną. Tur­būt su­tik­si­te, kad ten sau­lės eks­po­zi­ci­ja, pa­ly­gin­ti su mū­sų pla­tu­ma, yra kur kas il­ges­nė.

To­dėl sveikatos problema širdis, kad čia gy­ve­nan­tys žmo­nės vi­ta­mi­no D pa­si­ga­mi­na dau­giau. Kaip yra ki­to­se pla­tu­mo­se, kur sau­lės ge­ro­kai ma­žiau, kol kas nė­ra api­brė­žęs joks ty­ri­mas. To­dėl na­tū­ra­lu, kad žmo­nėms nuo­lat ky­la klau­si­mas, ger­ti ar ne­ger­ti vi­ta­mi­no D? Kal­bant apie vi­ta­mi­no D nau­dą, tar­kim, dia­be­to ir gli­ke­mi­jos kon­tro­lei, kol kas nė­ra di­de­lių im­čių ty­ri­mų, kad jis iš­ties ją pa­ge­ri­na. Pa­sak me­di­ko, šian­dien kon­tra­ver­siš­kų te­mų svei­ka­tos sri­ty­je ne­trūks­ta.

Kad ir tas pats rū­ky­mas.

Kodėl širdis jauniems sustoja netikėtai?

Juk da­bar daž­nai gir­di­me ir apie elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes, ir apie kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko sis­te­mas. Tei­gia­ma, jog jos su­ke­lia ma­žes­nę ža­lą nei įpras­tos ci­ga­re­tės, ta­čiau, kaip pa­brė­žia pro­fe­so­rius, kol kas taip pat nė­ra pla­čios ap­im­ties ty­ri­mų, ku­rie tai įro­dy­tų.

Ir šei­mos gy­dy­to­jas tu­ri apie jas iš­ma­ny­ti. Nes šian­dien jau ne­už­ten­ka pa­cien­to tie­siog pa­klaus­ti, ar rū­kai?

Tu­ri klaus­ti, ką rū­kai? Ko­kias ži­nias tai­ky­si­me kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je ?